alkti

alkti
álkti, -sta, -o K, al̃kti 1. intr. SD128 alkį kęsti, valgyti norėti: Ko tu álksti visą dieną, eik pavalgyt Ėr. Nieko valgyt neįsidėjau, tai álkau álkau Sb. Jau ne pirma diena al̃ksta, nieko nevalgo Dglš. Perdien al̃ksta nevalgęs OG340. Tušti yr mūsų pilveliai, šaltį kenčiam alkdami KlvD349. Jisai álko, idant tu gerautumbei DP242. Alkau nes, o nedavėt mi valgyt, troškau, o nedavėt mi gert Ch1Mt25,42. | prk.: Juk ir jie kasmet, mus atlankyt sukeliavę, kūdą vis ir álkstantį pavasarį randa K.Donel. 2. tr. labai norėti, ilgėtis, geisti, trokšti: Aš álkstu duonos (pagalbos) K. Jis alksta šlovės J. Álksta piningų Žr. Jūs alkstat ir trokštat susimylimo Mž139. \ alkti; apalkti; atsialkti; išalkti; nualkti; paalkti; peralkti; praalkti; prialkti; užalkti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • alkti — álkti vksm. Ji̇̀s vi̇̀są diẽną álko …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • paalkti — 1. intr. K kiek alkti: Aš lig pietų paalkau Als. Biškį paalkai, užkąsk kąsnį Jdr. 2. tr. kiek įsinorėti: Kai paalksti [miego] iš vakaro, tai ir tas miegojimas saldesnis Upt. alkti; apalkti; atsialkti; išalkti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prialkti — 1. intr. daug alkti: Jis per dieną prialksta Pc. Gal prialksti ten būdamas? Kkl. 2. tr. įsinorėti: Ar jau taip miego prialkęs, kad valgydamas snaudi? Ds. alkti; apalkti; atsialkti; išalkti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • лакать — Общеслав. Возникло из *olkati после изменения начального ol перед согласным в ла (ср. ладья (1)}}), того же корня что алкать …   Этимологический словарь русского языка

  • Метатеза плавных в славянских языках — Метатеза плавных[1]  общеславянское фонетическое изменение. Заключается в устранении праславянских сочетаний *TorT, *TolT, *TerT, *TelT в середине слова и сочетаний *orT, *olT в начале слова (где T  любой согласный). Возможно, вызвано… …   Википедия

  • lechzen — Vsw std. (14. Jh.), spmhd. lech(e)zen Stammwort. Vergleichbar mit akslav. lakati hungern neben akslav. alkati, lit. álkti hungern, sehr verlangen . Im Mittelhochdeutschen daneben ein lechen, zerlechen, zerlechzen vor Hitze Sprünge bekommen (zu… …   Etymologisches Wörterbuch der deutschen sprache

  • alkimas — alkìmas sm. (2) K, Š, alkimas (1) Grg → alkti: 1. SD128, Š. 2. Tai turėtų būti mūsų alkimas kas dieną ir kas valandą Vd. alkimas; išalkimas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • alkinti — ( yti), ina, ino K, alkìnti, ìna, ìno Kv; SD135 caus. alkti 1: Gerai aš jį alkinau J. Per dieną ji mane alkina, neduoda valgyt Ėr. Kam alkinì paršelius par visą dieną? End. Arklius pagirdyk, nealkìnk Pc. | Jį nealkina valgis Rsn. | refl.:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • alkėti — alkėti, ėja, ėjo intr. Kv, alkėti, ėja, ėjo alkti, alkį kęsti, badėti: Alkė̃s badgalčiai neatšeriami J. Nealkėk, lig pareidamas numo, nusipirk duonos End …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apalkti — intr. kiek išalkti: Jie ištroškę bei apalkę parpuolė Ns1859,2. alkti; apalkti; atsialkti; išalkti; nualkti; paalkti; peralkti; praalkti; prialkti; užalkti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”